Štai kokie automobiliai ir žmonės keliauja šį kartą į Baltarusiją:
1. Vimota Opel Omega (važiuoja „savo chodu“):
Timas Simniška (Timcikas) ir Giedrius Meškauskas (Giedruz).
2. BCE BMW 550 (važiuoja „savo chodu“)
Darius Balys (V8) ir Romas Poškaitis (eRPy).
3. Minivenas + priekaba su Nissan 180sx
Kęstutis Petronis (Nismo), Gintas Petronis, Algirdas Šidlauskas (Shw).
4. Mitsubishi Galant (tech. automobilis):
Andrius Celiešius (YoYo) ir Mantas Kurzmarskis (Monte).
Timas Simniška (Timcikas) ir Giedrius Meškauskas (Giedruz).
2. BCE BMW 550 (važiuoja „savo chodu“)
Darius Balys (V8) ir Romas Poškaitis (eRPy).
3. Minivenas + priekaba su Nissan 180sx
Kęstutis Petronis (Nismo), Gintas Petronis, Algirdas Šidlauskas (Shw).
4. Mitsubishi Galant (tech. automobilis):
Andrius Celiešius (YoYo) ir Mantas Kurzmarskis (Monte).
Penktadienio rytas (eiliniams žmonėms naktis). Darius Balys apie 01:30 val. paima iš namų mane, Romą Poškaitį, ir judame link BCE serviso, esančio prie Muravos sankryžos. Ten esame susitarę susitikti prieš startuodami. Atvažiavę dar nieko nerandame (nors kelias minutes ir patys jau vėluojame). Na bet nelabai kreipdami į tai dėmesio susirenkame paskutinius daiktus. Paskutiniai paklibinimai BMW ir mes jau pasiruošę. Antrą valandą sunerimę susiskambiname su likusiais komandos draugais. Išsiaiškiname, jog dalis komandos narių pramiegojo, bet jau visi skuba paimti Omegos iš nakvynės vietos, surinkti žmonių, sukrauti ir paskirstyti paskutinių daiktų. Mums belieka laukti. Tuo metu Kęstutis Petronis su tėveliu ir Algildu Šidlausku jau pusiaukelėje į Vilnių. Jie išvyko iš Kauno anksčiau, nes Kęstučio Petronio Nissan 180sx automobilis vežamas ant traliuko prikabinto prie miniveno. Buvo nuspręsta, kad jei Kęsto Nissanas važiuos iki Minsko „savo chodu“ - tai kainuos gerokai per brangiai. Galų gale BCE automobilių serviso kieme sulaukiame visų likusių komandos draugų. Greiti apsikeičiame rytiniais skubėjimo įspūdžiais ir skubame į kelią (juk atsiliekame nuo grafiko). Nuvykstame iki Vilniaus be didesnių incidentų ar nuotykių, na galima nebent paminėti, kad oras bjaurus: šalta ir lyja lietus. Vilniuje susitinjkame su Afi (Kąstytis Alekna D1 Sport komandos atstovas). Jis taipogi keliauja į Baltarusiją, kaip ir per pirmąją kelionę į Baltarusiją šiais metais. Susitikę paimame dar keletą naujų padangų, kurias Afi nupirko vakar Vilniuje (labai ačiū jam už tai), ir šauname link sienos. Tuo metu Kęstučio ekipažas mūsų jau laukia prie sienos esančioje degalinėje. Už kelių minučių mes jau taip pat ten ir kartu dalijamės įspūdžiais. Užsipilame lietuviško kuro ir judame link muitinės (nors kuras ir labai brangus tėvynėje, tačiau jo kokybe mes galime tikėti). Įvažiuojame į muitinę geros nuotaikos, viskas vyksta pakankamai neblogai (į muitinę atvykome apie ketvirtą valandą ryto), tačiau paaiškėja, kad pasikeitusi tvarka, ir raštas, kurį į muitinę siunčia Baltarusijos Automobilių Sporto Federacija, niekuo negali mums padėti. Taigi pagal naująją tvarką (su kuria nelabai žino ir moka tvarkytis ir patys pasieniečiai bei muitininkai) mums už įvežamas padangas ir atsarginę dėžę bei reduktorių suskaičiuoja muitą, t.y. apie 600 eurų! Sukėlę visą muitinės vadovybę ir dar velniai žino ką, mes laukiame muitinėje, kol „galvos“ sprendžia, kaip čia mus praleisti… 10 val. ryto, o mes vis dar čia, laukiame kaip baigsis šis mūsų gal ir nelabai malonus, bet nuotykis. Labai tikimės, kad neteks dėl biurokratinių blogybių suktis atgal ir vaziuoti namo :(. Atsakymas, kurį kol kas gauname - vienas: valdžia sprendžia.
Ir visgi, kaip jau dauguma žinote, atgal grįžti nereikėjo. :) Už tai labiausiai reikia dėkoti Aik (renginio organizatorius), kuris nuo pat ryto nepaleisdamas mobilaus telefono iš rankų, susisiekė su žmogumi (2 pagal „glavnumą“), Baltarusijoje atsakingu už muitinės reikalus, bei be abejo patiems muitinės darbuotojams, kurie pastūmę į šoną visus kitus darbus spręndė klausimą, kaip su mumis pasielgti. Ir išpręndė. Nors teko sumokėti šiokį tokį muitą, tačiau šį kartą suma jau buvo protu suvokiama. Taigi 12.15 val. kertame paskutinį pasienio punktą ir mes jau Baltarusijoje! Tuo pačiu metu muitinę kerta ir mūsų draugai latviai iš Daugpilio. Nors jie įvažiavo į muitinę apie valandėlę vėliau nei mes, tačiau jiems teko daugiau nei dvigubai ilgesnis kelias per Baltarusiją iki renginio vietos (Logoisk). Į renginio vietą atvykstame ramiai, nors ir pavargę, bet geros nuotaikos ir kupini entuziazmo. Treniruotė čia jau prasidėjus, todėl skubiai kraunamės daiktus ir rengiames savo treniruotės sesijai. Po treniruotės skelbiamas numatytas visų dalyvių automobilių paradas (apie 40 ugnimi besispjaudančių driftcar’ų) po Minską su policijos palyda, numatytomis sustojimo vietomis ir pan. Apie tai šiek tiek vėliau. Na, mūsų treniruotė neužtruko. :) Užtenka penkių minučių, kad nustebintumėme visus tuos, kas mūsų dar nepažįsta Aik (šypsodamasis) prieina ir taria: „Gal nereikėjo čia taip iš karto, juk visi išsigąs ir ryt varžyboms niekas nesiregistruos“ :). Visi pasijuokiame ir ruošiamės paradui nepraleisdami progos apžiūrėti ir kolegų drifter’ių kovinių bolidų.
Tekstas - Romo Poškaičio, nuotykiai - drifter.lt
;)
.jpg)
.jpg)
